Visi žinome kaip greitai galima žmogui „perdegti“, kaip svarbu laiku pamatyti pirmuosius ženklus bei imtis atitinkamų poilsio priemonių. Būdami ant visiškos pervargimo ribos atsidūrėme ten, kur be nakvynės tikslo niekada nenukeliautume – Latvijos giliuose miškuose, gyvūnų kupinos rančos medinėje trobelėje.
Keliauti norisi dažnai ir visur- ypač, kai tų galimybių ištrūkti yra vis mažiau. Kol svajonėse sukasi mintys apie egzotiškas kryptis bei rusena didis noras dar kada nors gyvenime sugrįžti į Balį, realybė padiktuoja naujas taisykles. Mūsų darbas bei klientai teikia džiaugsmą ir kartais tokį didelį, kad ilsėtis renkamės vietas, kuriose žmonių… nėra! Žinoma, paskutiniu metu visos buvusios atostogos yra ne kas kita kaip DARBOSTOGOS, nes visuomet grįžtame su šūsniu idėjų bei planų ką veiksime kai vėl praversime studijos duris.
Kodėl atsidūrėme Latvijos kaime? Visų pirma, Lietuvoje paskutinę minutę rasti atokią trobelę miške su galimybe atsivežti šunį yra praktiškai misija neįmanoma. Pandemija privertė tautiečius išmokti ilsėtis Tėvynėje ir užpildė geidžiamiausių bei garantuojančių privatumą vietų rezervacijas keliems mėnesiams į priekį.
Tvirtai nusprendėm – prabangos mums nereikia. Kelionės tikslas – kuo arčiau gamtos, bet kuo toliau nuo žmonių su visiškai paprastu maistu ir vidinės ramybės paieškomis. Airbnb pasiūlymas apsistoti gyvūnų rančoje esančioje medinėje trobelėje nuskambėjo viliojančiai, todėl susirinkome daiktus, į bagažinę „patupdėm“ Kamado Bono kepsninę ir įsisodinom Snaigę. Taip iškeliavom į nežinią su siekiamybe savaitę pabūti kaimo gyventojais.
APLINKA IR ĮSPŪDŽIAI
Po 4 valandų kelio atvykus į lokaciją vaizdas nelabai džiugino – visur aplink balos ir dumblas, o dangus toks pilkas, jog privaloma buvo susitaikyti su mintimi, kad teks tik valgyti, miegoti ir nosies laukan nekišti. Nors įžengus į trobelę ir supratus, kokia ji jauki bei šilta, abejonių neliko – net ir sėdint viduje darbostogos bus tokios, kokių norėjome. Tačiau nebūtume mes, jeigu kažkokiu būdu nepagautume sėkmės- po vienos lietingos dienos prasidėjo žiemos pasaka, kuri leido smagiai vaikštinėti po apylinkių miškus bei grožėtis vaizdais.
Negalima nuslėpti ir fakto, jog buvimą trobelėje džiugino glaudus santykis su aplink esančiais gyvūnais: mus aplankė rančos savininko šuo bei katinas (pastarasis sugebėjo pavogti dalį vakarienei užmarinuotos lašišos), prie pat trobelės ganėsi draugiški jaučiai, tolėliau paglostymų laukė avys, alpakos bei arklys. O ant lauko terasos paberti duonos trupiniai ir kruopos kasdien sušaukdavo pulką zylių.
MAISTAS
„Nieko fancy – šmancy“- štai taip skambėjo apgalvotas savaitės meniu. Iš tiesų, susirinkom viską ką turėjom šaldytuve, trumpam užsukom į parduotuvę ir keliavom su tvirtai surašytu patiekalų sąrašu. Kitaip ir būti negalėjo, juk po didžiausių metų švenčių nebesinorėjo nieko įspūdingo. Mintyse didžiausią šventę darė įsivaizdavimas kaip valgysim visiškai lengvai paruošiamą bei paprastą maistą.
Plano laikėmės ir jis kuo puikiausiai pasiteisino. Tiesą sakant, kelionė su kepsnine buvo geriausias įmanomas sprendimas- trobelėje virtuvės zona buvo net vienam žmogui per maža. Iš elektros pietaisų stovėjo tik viena kaitlentė ir virdulys. Bandėm galvoti kokio maisto reiktų atsivežti žmonėms, kurie atvyko nenorėdami ir nemėgdami gaminti valgyti. Pirma mintis – greitai paruošiami makaronai iš pakelio. Tačiau ar kas nors turėtų noro taip praleisti savaitę?
Taigi, pusryčiams gaminome šakšuką, užkepėme kiaušinius su žolelėmis bei ruošėme pupelių troškinį su šonine. Žinoma, kaip gi be salotų ir naminės duonos? Abu su Martynu sutikome, jog vėlyvieji pusryčiai darbostogų metu buvo vienas didžiausių džiaugsmų.
Kad ir kaip mėgavomės kiaušinių patiekalais, tikru kelionės hitu tapo keptas, o vėliau išrūkytas varškės sūris. Kad bus skanu tikrai tikėjomės, bet kad taiiiip skanu… Ilgai graužėm save, jog nusipirkom tik vieną sūrį, mat šis pastovėjęs bei truputį padžiuvęs tapo dar skanesnis.
Taip pat supratom, jog naminės duonelės yra visiškai lengvai paruošiamas gėris, kuris tinka ir prie sūrio, ir prie mėsos patiekalų, o likučiai puikiai pasitarnauja gaminant pusryčius. Kalbant toliau apie kepinius, labai „knietėjo“ išbandyti kepsninėje keptas cinamonines bandeles, tad viena diena buvo paskirta deserto bandymams. Nors bandelės iškepė puikiai ir buvo iš tiesų gardžios, visų pernai vasarą taip išliaupsinto skonio skirtumo taip ir nepavyko surasti.
Paprasti dalykai neretai būna tie, kurie sukelia daugiausiai džiaugsmo. Šį faktą patvirtino paskutinės dienos pietūs – daržovių bei perlinių kruopų sriuba. Sakykit ką norit, bet tikrai ne dėl antrekotų ir aštunkojų lėkštėje gyventi verta. Ši paprasta, bet ypatingai gardi sriuba iš karto mintyse nugulė į dienos pietų studijoje idėjų sąrašą.
KĄ PRIVALOMA PASIIMTI MAISTO GAMYBAI GAMTOJE?
Mūsų miesčioniškoji gyvenimo pusė visuomet į lagaminus sudeda daugiau daiktų nei jų reikia. Su kiekviena išvyka stengiamės savo poreikius daiktams sumažinti, tačiau neretai dar pavyksta prašauti pro šalį. Kaip bebūtų, yra keletas patarimų, kuriais vadovaujamės keliaudami į gamtos apsuptyje esančius namelius:
· Tvirtai sustygiuotas maisto planas bei maisto produktai. Nebūtinai viskas turi būti griežta: užtenka suskirstyti patiekalus į pusryčių, pietų, vakarienės ir užkandžių kategorijas, o poilsio metu kasdien rinkitės ką norite gaminti. Atminkite, jog jeigu iškeliaujate 5 dienoms, penkių vakarienių Jums nereikia. Tikėtina, jog susikaups likučių iš buvusių pietų ar vakarienių, kuriuos galėsite suvalgyti. Taip sutaupysite pinigų ir išvengsite maisto švaistymo.
· Įrankiai maisto gaminimui. Detaliai perskaitykite gyvenamosios vietos aprašymą, apžiūrėkite namelio, kuriame apsistosite, nuotraukas ir atkreipkite dėmesį į virtuvės zoną – iš karto matysite kas namelyje yra. Geriausia parašyti savininkui(-ei) bei paklausti ar yra elementarūs virtuvės rakandai: dubenys salotų maišymui, mentelės ir t.t. Patikėkite, tikrai ne visur šiuos dalykus nuvykę rasite.
Jeigu vežatės kepsninę, apsirūpinkite savo grill inventoriumi, jog nesugadintumėte svetimo.
· Kišeninis žibintuvėlis. Ypač žiemos metu gaminant maistą lauke šis paprastas daiktas yra nepamainomas ir nesulyginamas su mobiliuosiuose telefonuose esama šviesa.
· Geriamasis stalo vanduo. Net jeigu ir namelio savininkai sakys, jog iš krano vanduo yra geriamas, pasiimti 5 litrus (mažiausiai) geriamo vandens yra būtina. Už šį punktą padėkosit vėliau.
· Ketaus keptuvė. Tai pagrindinis dalykas, kuris padės maisto ruošoje tiek namelio viduje, tiek lauke.