Graikijos salos neatsitiktinai yra viena mėgstamiausių lietuvių kelionių krypčių. Žydras bei skaidrus it krištolas vanduo, saulėtas dangus, puikus oras, gėlių žiedai ir… labai suprantamas maistas. Taip, Graikijos virtuvė yra komfortiška, jauki, leidžianti greitai pasijusti sočiai. Niekada anksčiau nebuvę Graikijoje leidomės į gastronomines paieškas Korfu saloje ir ką, likome maloniai nustebinti!
Nebijau sakyti, jog mūsų įsivaizdavimas apie tai, kokį maistą rasime Korfu, visiškai neatitiko tikrovės. Tikėjomės didelės žuvies bei jūros gėrybių įvairovės bei gausos gardžiausių daržovių. Tačiau radome stebėtinai aukštas kainas maisto prekių parduotuvėse, lietuviškas kainas restoranuose, vidutinį žuvies pasirinkimą, daug itališkų patiekalų. Tačiau kartu ir neįtikėtiną svetingumą bei puikų aptarnavimą, vietinių gyventojų draugystę ir nuoširdumą, puikiausius barus, neapsakomas ingredientų kombinacijas prabangiuose restoranuose bei išmylėtus skonius nedidelėse šeimos tavernose. Gavome daug daugiau nei tikėjomės.
Ir visai nesvarbu, jog atvykus į salą šokiravo turistinės maisto kainos: jos pirmą kartą per mūsų gastronomines keliones leido mėgautis miesto šurmuliu bei restoranų šefų gaminamais šedevrais. Kai neapsimoka gaminti maisto patiems, atsiveria dideli plotai skanių patirčių.
GYVENAMOJI VIETA
Ne vieni mūsų studijos svečiai prieš kelionę mus gąsdino, jog Korfu ne tik, kad jiems nepatiko, bet ir praktiškai nė viename jos restorane skaniai nepavalgė. Ir tik detaliau, po mūsų kelionės, pasigilinus paaiškėjo kodėl taip nutiko.
Korfu yra sala, kurioje didžiausia dalis turistų mėgsta maudytis, keliauti stebint gamtos grožį, laipioti uolomis, aplankyti įstabiausius paplūdimius ar tiesiog su šeimomis leisti laiką išsinuomotose vilose. Kadangi iki pat paskutinės kelionės minutės nežinojome ar nuomosime automobilį, rinkomės apsistoti sostinėje, senamiestyje. Na, kad lengviausia būtų norimus salos kampus aplankyti. Ir tai buvo pats geriausias sprendimas.
Neįsižeiskit vilų, paplūdimių ir lėto poilsio mylėtojai, tačiau mūsų poilsis bei gastronominių paieškų kelionių poreikiai kitokie: mes turime būti kultūros, gero maisto, šurmulio, muziejų apsuptyje. Žinoma, aplankyti ir gamtos objektus, tačiau didesnę dalį leisti taip, kaip Vilniuje nepasibūname dėl darbų kiekio.
Sostinėje, besileidžiant saulei ir keliais laipsniais atvėsus, gyvenimas atgyja. Čia gausu išties gerų restoranų, tavernų, užkandinių, barų ir vyninių. Mažesniuose miesteliuose (priklausomai nuo salos dalies) maitinimo paslaugų pasirinkimas daug mažesnis, o kai kur vien tik restoranai, pritaikyti anglų bei amerikiečių turistams.
KORFU MAISTAS
Kaip jau užsiminiau, šioje Graikijos saloje yra neapsakomai daug itališko maisto. Žinant Korfu istoriją, šis faktas pradeda visiškai nestebinti.
Viduramžiais sala buvo užkariauta Venecijos respublikos, kurios dėka buvo pastatytas Korfu sostinės senamiestis. Jis dėl savo unikalios, itališko stiliaus architektūros nuo 2007 metų yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
To pasekoje visoje saloje jaučiama Italų virtuvės, architektūros įtaka. Net ir turistų tarpe italai yra vieni dažniausių salos svečių.
Graikai mėgsta druską. Retenybė buvo gauti patiekalą, kuriam paskaninti reiktų papildomo žiupsnelio. Gal tikėjomės truputį sveikesnio maisto alternatyvų, tačiau saloje gyventojai ypač mėgsta gruzdintas jūros gėrybes. Kita vertus, kam tai nėra skanu?!
Besilankydami saloje neišsikėlėme sau tikslo lankytis tradicinio maisto tavernose ir išragauti absoliučiai visus vietinius patiekalus. Tai būtų lygiai tas pats, kaip į Lietuvą atvykę turistai rinktųsi valgyti tik cepelinus bei šaltibarščius, nekreipdami jokio dėmesio į besivystantį lietuviškos gastronomijos braižą geruose restoranuose. O būtent ši Korfu maisto pasaulio dalis mus domino bene labiausiai.
PORCIJOS
Verta paminėti, jog graikai maisto negaili. Daugumoje aplankytų restoranų mums užteko pasiimti užkandžius bei vieną pagrindinį patiekalą pasidalinimui. Negalima skųstis- niekada namo neparėjom alkani. Tačiau kartu tai ir savotiškas minusas, kai meniu esančių patiekalų aprašymai skamba labai skaniai, bet supranti, jog tiek išragauti yra fiziškai neįmanoma.
VIETINIAI TRADICINIAI PRODUKTAI
Korfu garsėja savo žaluma dėl gausybės alyvmedžių. O su tuo ir puikios kokybės alyvuogių aliejumi. Tiesa, norint nusipirkti būtent Korfu gamintą aliejų, reikia detaliai skaityti etiketes ant butelio arba paprašyti pardavėjų konsultacijos. Daug parduodamų produktų yra ne iš šios salos.
Kinkanai kinkanai kinkanai! Jų yra visur ir vieni Olimpo dievai težino, jog niekas dėl to nepyksta. Nuostabu žiūrėti kaip šie baby apelsinai randa savo vietą desertuose, gėrimuose, pagrindiniuose patiekaluose, kapotiniuose ar sevičėse.
Graikiškos salotos saloje vienos ir tos pačios. Skirtumas tik tas, kad geri restoranai leidžia sau interpretuoti savaip bei sukurti tai, dėl ko ten verta apsilankyti. Paprastose tavernose graikiškos salotos yra tiesiog dubuo daržovių su fetos sūriu. Vienose jų užpilo jau yra, kitose ant stalo pūpso aliejaus bei acto buteliukai, tad būk geras, sveteli, susimeistrauk jas pats. Ir tikrai nėra taip, jog ten pomidoras gardesnis – močiutės šiltnamyje užauginti vaisiai kur kas saldesni!
Nesikartosiu dėl žuvies pasirinkimo, tačiau daugumoje restoranų vyrauja balta žuvis, krevetės, kalmarai, tunas ir aštuonkojai. Dažnas pasiūlymas yra catch of the day – šviežia žuvis ar omarai, kurie parduodami pagal svorį ir už įspūdingą sumą eurų.
Vienas nuostabiausių atradimų – tarama. Tai iš sūdytų žuvies (dažniausiai menkės) ikrų ruošiama šilkinės konsistencijos užtepėlė. Šis užkandis gan dažnas svečias aukštesnės klasės restoranų meniu, tačiau absoliučiai vertas visų įmanomų liaupsių!
Jeigu gilintis į dažniausius patiekalus, kurie atspindi Italijos virtuvę, nugalėtojai būtų du: tagliatelle ir orzo. Visi jie patiekiami su žuvimi arba vėžiagyviais. Kiek valgėme, nė karto nenusivylėme.
O kaipgi be gyros ir souvlaki? Su pastaraisiais mums nepasisekė, tačiau kiaulienos gyros Korfu yra dalykas vertas grieko. Ypač tose vietose, kurias atradome. Lėtai kepta mėsa, traškios bulvytės bei minkštutėlė pita. Kai reikia greitai, sočiai ir skaniai – tai pasirinkimas numeris vienas. Gaila tik dėl tzatziki padažo: Graikijoje jis ypač paprastas ir daugumoje vietų ruošiamas be meilės… Net vieni mūsų studijos svečiai sakė, jog nėra skanesnio tzatziki už tą, kuris nebuvo ruoštas Graikijoje!
Su vynu situacija įdomesnė. Saloje gaminamas vynas, pasak kelių restoranuose dirbančių somelje, yra šioks bei toks, todėl praktiškai visuomet rekomendacija bus kituose šalies regionuose pagamintas vynas. O jis tikrai nėra prastas! Ragavome didelį įspūdį palikusių vynų.
Patarimas: pasiskaitykite apie bazines Graikijoje auginamų vynuogių rūšis, kad bent jau galėtumėte įsivaizduoti koks vynas kokiomis skoninėmis bei aromatinėmis savybėmis pasižymės.
RESTORANŲ IR BARŲ REKOMENDACIJOS
Lankydamiesi restoranuose stebėjom kaip yra panaudojami vietiniai tradiciniai ingredientai, kaip šefai interpretuoja patiekalus, ką restoranas siūlo savo svečiams bei kaip yra personalo sutinkami svečiai. Paskutiniu aspektu galiu tikrai nuoširdžiai bei su pavydu pasidžiaugti: Graikijoje padavėjai žino iš kur atkeliauja pinigai, todėl klientas niekuomet neliks nepastebėtas ar neaprūpintas. Labai tikiuosi, jog ir Lietuvoje aptarnavimo kokybė su laiku tik gerės, o į padavėjo darbą ims daugiau žmonių žiūrėti rimčiau nei tik kaip į laikiną, studentui priimtiną darbą.
Patirtys baruose buvo vertinamos ne tik pagal jų ruošiamus signature kokteilius, bet ir pagal pajėgumus paruošti klasikinius. Šiuo atveju – Martyno mylimą whiskey sour. Džiugu, jog atradome tokių perlų, apie kuriuos dabar galime naktimis sapnuoti ir su nostalgija ilgėtis.
Tad ką, keliaukime pirmiausia prie restoranų!
KOMFORTIŠKAS TRADICINIS MAISTAS
Elia yra šeimos restoranas, kuriame pirmu smuiku griežia mamos ruošti tradiciniai patiekalai. Jeigu reiktų rekomenduoti tradicinio maisto Olimpą sostinėje, ši be konkurencijos nugalėtų. Valgėme du kartus ant malkų žarijų lėtai kepamą kiaulienos gyros. Buvo fantastiškai skanu, paprasta ir galėdami mielai užsuktume dar kartą. Kitos rekomendacijos: feta filo tešloje su medumi, kepta feta su daržovėmis, graikiškos salotos ir šotukasvietinio ouzo. Gaila, tačiau naminė baklava nuvylė.
Bellissimo – taip pat šeimos restoranėlis, siūlantis ir tradicinius patiekalus, ir itališko stiliaus picas. Užsukome greitų pietų, ragavome keptas sardines bei likome patenkinti. Rekomendacija pasiimti jų marinuotų alyvuogių- buvo tiesiog puikios!
Dar vienas nedidelis šeimos restoranas – Diporto. Gardžios graikiškos salotos, aštuonkojis. Minusas tas, jog restorano virtuvė ypač maža, to pasekoje meniu nerasite desertų ar kitų saldumynų.
PITOS
To Picantico rasite greitai ruošiamas, nebrangias ir puikias pitas. Žmonių eilė nesvietiško ilgumo, tačiau kur maisto manija, ten ir mes. Džiugu, jog laukimas pasiteisino.
Nieko nėra smagiau, kaip einant namo iš baro pamatyt eilę prie dar vienos pitų užkandinės ir stoti į ją. Pita Pappou sukasi tiek dienos, tiek vakaro metu labai neblogai.
PUSRYČIAI
Be abejonės mūsų mylimiausias atradimas – Kumquat. Tai taip pat vieta, į kurią grįžome du kartus. Tikri graikiški, riebūs ir nesvietiškai sotūs pusryčiai. Būtent šioje kavinėje gėrėme skaniausią kavą visoje Korfu. Kažkas šiai salai yra ne visai gerai su kava, bet būtent čia gavome tai, ko norėjome ir prie ko esame pratę. Puikūs aperityvo kokteiliai, geri vėlyvųjų pusryčių patiekalai. Porcijų dydis yra kosminis, tad kartais dviems žmonėms pilnai užtenka vieno patiekalo pasisotinti.
Panetteria mus gelbėjo kitais rytais- pilnomis kepinių kuprinėmis leidomės į daugiau nei pusę kelionių po salą. Centre įsikūrusi kepyklėlė tuščia niekada nebūna. Puikus tiek sūrių, tiek saldžių kepinių pasirinkimas, o ypatingą vertinimą gauna gardžios daržovių bandelės ir graikiškas apelsinų pyragas.
Just Fru It – visuomet šviežias vaisių bei sulčių baras. Šią vietą vos tik pamačius įsimylėjau. Šviežiai spaudžiamų sulčių kokteiliai rytais suteikia energijos, o įdienojus puikiai atgaivina. Nenorintiems sulčių visuomet yra vaisių indelio pasirinkimas. Fantastiško skonio sulčių asortimentas didelis, o kaina svyruoja nuo 2,4 iki 4 Eur. Absoliučiai verta užsukti ir paragauti morkų, obuolių, apelsinų ir salierų sulčių kokteilio.
VAKARIENĖS
Fishalida‘s garden buvo mūsų pirmo bei paskutinio vakaro Graikijoje pasirinkimas. Šios vietos rekomendacijas internete atrado Martynas. Nuvykusi į restoraną labai apsidžiaugiau ką pamačiau: nuostabus vidinis kiemas, didelis šviežios žuvies pasirinkimas, ypatingai paslaugus personalas bei fantastiškas aptarnavimas. Maistas taip pat džiugino. Būtent čia pati skaniausia tarama, puikios krevetės, tunas bei orzotto. Viskas, ką ragavome buvo puiku. Tačiau, kaip ir teko minėti anksčiau, porcijos nešykščios. Pamačius desertų, nešamų gretimų staliukų svečiams, dydžius, supratome, kad niekaip neįveiksime. Todėl pasisaldinimui apsistojome ties naminiais ledais. Jie tokios pat gausos komplimentų kaip ragautas maistas nelabai nusipelnė: skonis blankus, tekstūroje juntami ledo kristalai. Tačiau tai – tik detalės, kurios bendro gero įspūdžio tikrai nesumenkina.
Fishalida yra dar vienas žuvies bei jūros gėrybių restoranas, kuris, manau, nusipelnė daugiausiai rekomenduojamo Korfu restoranų titulo. Nė vienos kitos maitinimo įstaigos nemačiau tiek rekomenduojamos Korfu keliautojų grupėse Facebook‘e. Tad kodėl nenueiti ir nepatikrinti? Restoranas mažas, interjeras šviesus, minimalistinis, bet ypatingai jaukus. Padavėjai – gyvenimo matę vyriškiai, galima sakyti profesionalai, kurie ypatingai stengiasi dėl restorano svečių. Maisto patiekimas neypatingas, tačiau viskas buvo išties labai skanu. Čia gal buvo vienintelis atvejis Korfu, kuomet mums truputėlį pritrūko druskos. Puikios šukutės, krevetės ir labai jau galinga bei stora aštuonkojo koja. Meniu vėl be desertų… Tačiau čia buvo vakaro siurprizas – restoranas svečius desertais vaišina! Vakarienės pabaigoje gavome dviejų tortų gabalėlius ir neleisiu sau sumeluoti – tai buvo patys skaniausi pyragai valgyti Korfu.
Prabangus restoranas Arcadion Bistrot yra susilaukęs nemažai kritikos google maps dėl arogantiškų padavėjų. Na, ir po teisybei, tame yra tiesos. Palyginus su kitomis vietomis, kuriose lankėmės, šiame jautėme mažiausiai svetingumo. Nepaisant to, čia maistas yra tikrų tikriausias orgazmas. Dažnas iš mūsų dėl gero bei kokybiško produkto ignoruojam aptarnavimo kokybę, kol ji neperžengia tam tikrų ribų. Todėl rekomenduojam nekreipti dėmesio į vieną kitą surūgusį padavėją (nes patikėkit, tikrai ten dirbantys ne visi tokie) ir pasimėgauti puikiu maistu. Menkės sevičė su kinkanais ir jūros dumbliais buvo mažų mažiausiai fantastiška. Plokščios duonelės užkandis su bresaola pasižymėjo paprastumu, tačiau buvo taip pat puikus. Na, o bevalgydami omaro orzotto net nekalbėjom. Buvo labai labai skanu! Desertui pasirinkom itališkos romo babos interpretaciją su citrusiniais vaisiais, kinkanų likeriu ir ledais. Likom absoliučiai patenkinti. Vienintelis minusas – restorane patiekiami kokteiliai. Yuzu spritz paliko puikų įspūdį, tačiau jų signature gėrimus geriau aplenkti ir vietoje jų pasimėgauti vynu.
Pom D‘oro restoranui vadovauja viską šioje industrijoje patyręs vyriškis – Aristotelis Megoulas. Gimęs Prancūzijoje, užaugęs Atėnuose ir besimokęs ekonomikos Bolonijoje, Italijos maisto sostinėje, kur ir susidomėjo gastronomija. Pradėjęs karjerą maisto pasaulyje nuo padavėjo pareigų, šiandien jis vieno geriausiai vertinamų restoranų Korfu šefas. Šio restorano aplinka yra nuostabi, o ir personalas stebina savo profesionalumu. Iš visur kur lankėmės, tik šiame restorane kiekvieną staliuką aplankė profesionali someljė, kuri nuoširdžiai įsiklausė į kiekvieno pageidavimus ir pagal juos siūlė vynus iš skirtingų Graikijos regionų. Vynas, kurį parinko mums, buvo vienas skaniausių ragautų per visą savaitę.
Maistas taip pat nenuvylė. Naminė duona su aukščiausios rūšies vietinių alyvuogių aliejumi nuteikė gerai pradžiai. Graikiškų salotų interpretacija su fetos kremu, arbūzais, trešnėmis buvo tobula skonių jūra. Lygiai kaip ir sūdytos menkės užkandis su artišokais. Pagrindinis patiekalas ir desertas truputį nuvylė: žuvis nors ir paruošta puikiai, tačiau su per daug minimalistiniu garnyru, kuris nesukėlė žavesio. Na, o šokolado desertui pritrūko skirtingų tekstūrų žaismo ir skonių intensyvumo suvaldymo. Smagu, jog po vakarienės pavyko pasilabinti su šefu ir pasidairyti po restorano virtuvę.
Jeigu Olivia Restaurant būtų buvęs sostinėje, o ne prabangių vilų apsuptyje prie Nisaki paplūdimio, čia tikriausiai būtume palikę visus savo pinigus. Šį restoraną radome visiškai atsitiktinai: pasiėmę laivą dienos pasiplaukiojimui ieškojom kur būtų galima prisišvartuoti ir pavalgyti. Ir būtent čia, mažytėje prieplaukoje, sustojom. Pakilus laiptais atsidūrėm nuostabaus grožio restorane su ypatingai paslaugiu aptarnaujančiu personalu. Buvo pietų metas, tad mums tiesiog reikėjo paužkandžiauti, jog ištvertume iki vakarienės. Žinoma, meniu esančių patiekalų kainos buvo aukštos, bet nusprendėme rizikuoti. Ypač po to, kai padavėjas iš karto pasakė, jog šiame restorane jie viską ruošia patys. Ir ši rizika atsipirko skaniausiu maistu per visą kelionę!Pietūs prasidėjo šefo komplimentu: nuostabiu pomidorų putėsiu. Užtepėlių rinkinys su humusu, tarama ir tzatziki buvo stebėtinai geras ir kupinas netradicinių detalių. Trijų rūšių naminė duona tirpo akimirksniu, o užtepėlių tiek daug, jog greitai pradėjome jaustis sotūs. Vėliau sekė graikiškų salotų interpretacija su alyvuogių trupiniais, kapariais ir šviežiomis daržovėmis. Šis derinys buvo visiškai to die for. Kaip ir kinkanų bei krevečių kapotinis. Tiesa, pastarasis jau sunkiai tilpo į pilnutėlius skrandžius, nepaisant nedidelės porcijos. Labai buvo liūdna išvykti, žinant, jog nuo mūsų gyvenamosios vietos restoranas yra toli ir negalime sugrįžti vakarienės.
Nors ir rekomenduojame čia apsilankyti, privalu informuoti, kad kainos meniu surašytos be pridėtinės vertės mokesčio. Skaitykite mažytes raideles meniu apačioje, kad netektų nemaloniai nusivilti gavus sąskaitą.
Meksikietiškas maistas Graikijoje? O kodėl gi ne! La Tabernita Mexicana yra įsikūręs fantastiškoje miesto dalyje ir gali pasigirti viena gražiausių lauko terasų kurioje… laksto maži kačiukai! Gal kačiukai ir paperka, tačiau patiekalai tikrai ne tokie, kokius esam įpratę gauti Vilniuje esančiuose meksikietiško maisto restoranuose. Lietuvoje esame išlepinti prabangos, o čia – viskas komfortiška ir paprasta. Tačiau tai nėra blogai ir Korfu lankytojai tai vertina. Kitu atveju restoranas nebūtų pilnut pilnutėlis. Rekomenduojama paragauti labai skanių kesadilijų rinkinio bei vištienos su šokoladu. Man patiko, Martynas maisto atžvilgiu buvo griežtesnis. Margaritos puikios, ypač kreminė su kokosų pienu!
BARAI IR VYNINĖS
La Boheme vyno baras buvo atrastas keliaujant iš kito baro, kuriame keli lankytojai viena po kitos traukė žolės suktines. Mano, kaip mergos, kuri niekada nebandė nieko rūkyti, uoslė negalėjo prie situacijos prisitaikyti ir esu už tai jai neapsakomai dėkinga. Būtent po to lemtingo vakaro čia sugrįžome keturis kartus! Jau mus pamatęs personalas lyg su draugais sveikindavosi. Signature kokteiliai, kuriuos sukūrė vyriausias barmenas, buvo patys skaniausi, kokius tik ragavau per gyvenimą! Kadangi tai vyno baras, čia rasit didelę vyno kortą, kokteilių bei daug daug gerų skonių. Pati didžiausia rekomendacija!
Netoli mūsų nuomojamo buto įsikūręs Dell‘ Acque yra labai puikus baras, kurio barmenai neriasi iš kailio virdami savo sirupus kokteiliams ir eksperimentuodami su vaisiais bei gėlėmis. Jų našlaičių negroni buvo kartus kaip negailestingas gyvenimas ir man tai ypatingai patiko. Kiti kokteiliai labiau saldūs, tačiau tikrai verti dėmesio. Nuostabus, humoro jausmo nestokojantis personalas.
Poltechnico garsėja gyvos muzikos vakarais, kurie, kaip bebūtų gaila, bet vasaros metu nevyksta. O kadangi nevyksta, tai ir baras tuštokas. Kaip bebūtų, užsukti vis vien verta, nes gabi barmenė čia kuria stebuklus iš uogų. Tokio skanaus gervauogių sour dar neteko niekur ragauti! Klasikinis sour whiskey taip pat buvo puikus.
Sway bar & restaurant yra tiesiog didelis baras, turintis užkandžių meniu ir labai neblogą google įvertinimą. Tiesa, mūsų nuomone, šis baras, palyginus su aukščiau lankytais, yra labiausiai pervertintas ir kainų, ir skonio prasme. Esame buvę vietose, kur gėrimai tikrai yra labai labai prasti. Čia to toli gražu nebuvo, tačiau vau efekto taip pat nesulaukėme. Lengvam kokteiliui užsukti rekomenduojame.
Vieningai abu sutikome, jog šį kartą ieškojome gastronomijos visai ne gastronomiškoje vietoje. Tačiau mes ją suradome, ja mėgavomės ir ją patyrėme. Vienas dalykas, dėl kurio gaila – tai lietuvių turistų nuomonė, jog Korfu sostinėje nėra kas veikti ir jai skiriama vos viena diena. Čia po savaitės aktyvaus tyrinėjimo aš radau visko, ko veržliam ir maistą mylinčiam žmogui gali reikėti. Kodėl susidariau tokią nuomonę? Todėl, nes vietiniai išgirdę, jog esam iš Lietuvos visi it susitarę purto galvas ir krūpčioja pečiais. Geruose Korfu restoranuose – lietuviai yra ypatingai reti svečiai. Tikimės, jog su laiku tai keisis, o daugiau tautiečių skirs didesnę dalį savo atostogų pažinčiai su Korfu senamiesčiu.
