Būdami pora ne tik virtuvėje, bet ir gyvenime, dažniausiai sulaukiam klausimų apie piršlybas bei vestuves. Ypač todėl, nes visas tinklaraščio kūrimas prasidėjo būtent nuo šventei gaminamų desertų. Tad šį kartą rašome detaliai ir aiškiai apie savo patirtis, saldumynus bei šventės planavimą nuo nulio.
Tikriausiai gyvenime asmeninės istorijos būna įdomiausios. Nors niekada nenorėjom žaisti romantikos kortomis, vis „primesdami“ piršlybas virtuvėje ar vestuvių šventę, tačiau būtent šios asmeninės patirtys įrodė koks mums svarbus ryšys su maistu, jo ruošimu bei leidžiamu laiku virtuvėje. Jos ir privedė mus prie tinklaraščio 2Virėjai, kuriuo begalo džiaugiamės ir kuris visiškai kitaip sudėliojo mūsų leidžiamą laiką kartu. Žinoma, į gerąją pusę!
Tad mūsų pirmųjų metinių proga pasidalinsime savo šventės planavimo patirtimi. Tikimės, jog kai kam tai padės ateityje besiruošiant savo ypatingai dienai. Važiuojam!
IDĖJA
Norit tikėkit, norit ne, tačiau iki bene paskutinės apsisprendimo ruoštis šventei minutės galvojome apie privačią vestuvių šventę užsienyje. Buvo jau ir apšniukštinėti planuotojai, vietos, galimybės bei norai. Tačiau galiausiai likom prie idėjos švęsti Lietuvoje su artimaisiais ir pakankamai griežtu šventės grafiku. Kodėl?
Visų pirma, oficialiai sukurti šeimą norėjome mes, tad šventę ruošėme sau, o ne kitiems. Būtent nepataikavimas kitų norams ir buvo pirmas taškas, nuo kurio atsispyrus visas vestuvių planavimas ėjo lyg sviestu pateptas. Iš karto atmetėm prabangių, didelių bei griausmingų vestuvių idėją, nes tai absoliučiai nederėjo su mūsų charakteriu bei būties principais. Tikrai palaikom visus, kurie nori didelės savo šventės – juk kiekvienas yra skirtingas. Tačiau atsižvelgdami į tai, jog sodybos tikrai nenuomosim, o šventės su nakvyne nedarysim, sugalvojom, kad mūsų šventė turės tikslią pradžią ir pabaigą. Taip visi spės grįžti namo (pusė šventės dalyvių iš Aukštaitijos, o kita pusė iš Suvalkijos), o mes turėsime laiko pabūti dviese. Ir ką galvojat, toks šventės modelis puikiai pasiteisino! Ir pasiteisino jis todėl, nes visi išsiskirstė kai ore dar tvyravo puiki nuotaika, svečiai buvo patenkinti, pavalgę, paragavę vyno bei šampano, vieni su kitais pabendravę bei puikiai praleidę laiką. Iki šiol sulaukiame puikių atsiliepimų apie neįtikėtiną paprastos, bet ypač jaukios ir, svarbiausia, kultūringos šventės nuotaiką.
Labai svarbus faktas, kad bendrą šventę reikia planuoti dviese. Negali viską apgalvoti tik vienas žmogus. Net jeigu jūsų partneris/partnerė tyli, nereiškia, jog jis/ji neturi savo nuomonės tuo klausimu. Mes dėl visko tarėmės kartu ir nė vienas sprendimas nebuvo priimtas atsižvelgiant tik į vienos pusės norus. Visuomet siekėm kompromiso. Patikėkit, įsitraukimas į vestuvių planavimą yra stiprybė, o ne vyro užsiėmimas “bobiškais” reikalais (tenka tokių pasakymų girdėti). Žinoma, darbus pasidalinome pagal stipriąsias puses – dizainerė atsakinga už dekorą, o šefas už susitarimą su restoranu dėl meniu bei tam tikrų prekių užsakymą iš tiekėjų.
Mūsų pirmi priimti sprendimai dėl šventės buvo tokie:
– Šventė mūsų, tad mes ją organizuojam ir leidžiam kitiems padėti, bet ne kištis.
– Nenorim didelių, prabangių ir mūsų neatspindinčių vestuvių.
– Šventė privalo būti kultūringa ir visiems smagi, to siekiant yra ne tik jos pradžia, bet ir pabaiga.
– Šią dieną norime būti mylimų žmonių apsuptyje. Todėl į šventę buvo kviečiami patys artimiausi giminaičiai, o mus įskaudinę bei mūsų nemylintys žmonės, kad ir kokie jie būtų artimi kraujo ryšiais, pakviesti nebuvo.
– Savo ypatingą dieną turime kurti abu, o ne vienas.
– 3 mėnesiai viskam pasiruošti – misija įmanoma!
ŠVENTĖS TEMA
Tad nuo atsisveikinimo su planais vestuves atšokti dviese užsienyje iki pačios šventės dienos buvo lygiai 3 mėnesiai. Būtent tiek laiko mums pilnai užteko pasiruošti. O geriausia dalis ta, jog visiškai nereikėjo skubėti ar atidėlioti savo darbų dėl planavimo. Viskas buvo pakankamai lengva todėl, nes susidarėme pirminį sąrašą su prioritetais, reikalavimais bei būtiniausiais dalykais.
Sugalvoti šventės temą buvo vienas juokas – prieš metus įvykusi kelionė į Neapolį bei jo apylinkes mus taip sužavėjo, jog Pietų Italijos įkvėpta šventė atrodė pats tobuliausias pasirinkimas. O tiksliau, rėmėmės pririminimais iš nuostabios dienos saulėtame ir citrinomis numargintame Sorrento miestelyje. Ta kelionė ir diena valgant limoncello ledus buvo giliai įsirėžusi abiems į atminį.
Tad dekoro spalvos paprastos: geltona, žalia, balta. Pirmieji šventės motyvai pasirodė kvietimuose, kuriuos štampuoti buvo ypatingai smagu abiems! Be to, kvietimus kam galėjom, tam įteikėm patys, o kam ne, siuntėme paštu. Tiesa, visi buvo laimingi, bet neblogai nustebę – mat savo planais kelti vestuves nepraėjus nė metams po piršlybų nesidalinome su niekuo. O nuo to tik smagiau!
PLANAVIMAS IR IŠLAIDOS
Planuodami vestuves turėjome į viską pažvelgti atsakingai. Faktas, kad šventei neriboto biudžeto neturėjome, tačiau jai išleisti didelės sumos pinigų nė neketinome. Pasitarę nusprendėme geriau išvykti į once in a lifetime tolimą kelionę, nei visus pinigus išleisti gėrimams.
Todėl pradinis veiksmas buvo susidaryti būtiniausių dalykų sąrašą su lentele kiek kam išeidžiame pinigų. Na, kad visuomet prireikus prieš akis turėtume pilną šventės sąmatą. Taip gimė ne tik sąrašas, bet ir visa vestuvių planavimo knyga su kontaktais, vizualais, idėjos aprašymais ir kita reikalinga informacija. Skamba sudėtingai? Patikėkit, tokį sąrašą pasiruošti gali kiekviena pora per valandą.
Besiruošiant mažai šventei knygyne akys užkliuvo už vestuvių planavimo leidinio, kuris privertė jas tiesiog iššokti ant kaktos – metai planavimo, kiekvieną mėnesį kelios dešimtys susitikimų ir dar visko daug daug! Tikrai ruošiant kuklesnę šventę viso šito beprotnamio nereikia. Jeigu puikiai susikalbate su antra puse ir žinote kokios dienos abu norite, tokie leidiniai labiau apsunkins galvą, o ne padės įnešti į chaosą ramybės. Jeigu žinote, kad savo šventę susikursite patys – pabandykite ir nebijokite to daryti. Tačiau jeigu norite didelės šventės, kuri alsuotų prabanga, būtinai rinkitės vestuvių planuotoją. Būsite patys ramesni ir geresnės nuotaikos, nes net ir mažai šventei artėjant protarpiais būna prarandama emocijų kontrolė!
Negalim sakyti, jog visur bandėme sutaupyti. Tikrai netaupėm restorano maistui, fotografams, gėlėms ir žiedams. Į rūbus pažiūrėjome praktiškai – rinkomės kas patinka, siuvomės individualiai pas vienus iš geriausių Vilniuje siuvėjus. Tačiau norėjom, kad šventė būtų paprasta, o rūbai tokie, su kuriais būtų patogu. Labiausiai pataupėm dalykams, kuriais galim nesunkiai pasirūpinti patys – žaidimams bei svečių užimtumui, muzikos paieškoms, didele dalimi šventės dekoro.
Reziume gavosi geriau nei gerai – mūsų šventės kaina nuo A iki Ž tebuvo 5000 Eur. Suma ir pats šventės rezultatas mus džiugino labiau nei tikėjomės vos pradėję viską planuoti.
CEREMONIJA
Tik civilinė. Kodėl? Apsimetinėti, jog esam giliai tikintys krikščionys nėra prieš ką. Juk ir šventėje esantys seneliai puikiai žino kiek kartų per metus jų anūkai nueina į bažnyčią. Žinoma, bažnytinė ceremonija visuomet yra jautresnė, gražesnė ir emocionalesnė, o ir nuotraukos daug gražesnės. Būtent tik dėl nuotraukų beveik 80 procentų jaunųjų renkasi bažnytinę ceremoniją. Ar verta? Į šį klausimą atsakyti galite tik jūs patys. Mes šios idėjos atsisakėm norėdami tuoktis vietoje kuri būtų visiškai nesusijusi nei su Bažnyčia, nei su Santuokų rūmais.
Ateityje neatmetam galimybės esant poreikiui ir norams sutvirtinti santuoką Bažnyčioje, tačiau skirtumo nematėme prieš metus, nematome (kol kas ) ir dabar.
VIETA
Tad kur toji vieta, kuri nesusijusi nei su Santuokų rūmais, nei su Bažnyčia?
O ją atradome visiškai netikėtai, ieškodami restorano. Nenuostabu, jog pasirinkus Italijos įkvėptą temą norėjosi ir vietos, kuri būtų nuošalyje Vilniaus triukšmo, alsuotų Italijos nuotaikomis ir tiektų itališką maistą. Taip nusprendėme pasižvalgyti ir “pratestuoti” FIORENTINO restoraną. Nuėję į jų vidinį kiemelį prisiminėme – ten vyko vienas pirmųjų ir bene pats gražiausias mūsų pasimatymas! Temstant Martynas parodė šviesomis numargintą nepaprasto grožio erdvę, kuri vedė Prezidentūros kiemo link. Moteriai kartais to ir užtenka, kad vyras nusivestų į nuostabias vietas pasimatymo metu bei parodytų tai, ko pati nesi atradusi. Ir štai – pradėjus 4,5 metų mes vėl čia, stovime vienas prieš kitą tame pačiame kiemelyje po beržu, aplink palengva krenta auksiniai jo lapai, o mes keičiamės žiedais, kurie mus sujungia į oficialiai bendrą gyvenimą. Nuostabesnės ir prasmingesnės vietos savo šventei negalėjome rasti. Plius, viskas buvo čia ir dabar – ceremonija, bendravimas su atėjusiais pasveikinti draugais bei šventiniai pietūs su artimaisiais. Čia vėl išlošėm – senyvesniems šventės dalyviams nereikėjo sunkiai ir toli vaikščioti, o visiems atvykusiems savo transportu neteko blaškytis Vilniuje iš vienos parkavimo aikštelės į kitą.
RESTORANAS
Fiorentino restoranas mus sužavėjo paprastumu- maistas kokybiškas, skanus ir įkvėptas klasikinės Italijos virtuvės, be fine dining elementų. Atsižvelgdami, kad toli gražu ne visi svečiai yra gurmanai, restorano meniu buvo tai, ką suprato absoliučiai visokio amžiaus ir pomėgių artimieji. Likus kelioms savaitėms iki šventės, svečiams įteikėme išankstinius meniu, kad šie išsirinkę pagrindinius patiekalus mums praneštų ir taip galėtume palengvinti restorano virtuvės darbą. Pagal mūsų norus alkoholio negeriantiems svečiams bei vaikams buvo pagamintas naminis limonadas be saldiklių. Tad kas liečia maistą, profesionalų aptarnavimą bei pagalbą planavimo metu, šio restorano vadovė su visa komanda nusipelnė tikrai didelių pagyrų.
DEKORAS
Žaluma. Kad visumoje vyravo geltoni citrinų akcentai nesunku nuspėti. Kartu juos apgaubė gyva žaluma: įvairių rūšių eukaliptai, alyvmedžiai, netgi… krapai! Pati šventės vinis buvo žalia apvali arka, prie kurios vienas kitam sakėme taip. Arkos puošimu pasirūpino gera draugė ir sodų dizainerė Monika. O pasirūpino išties fantastiškai. Kad rezultatas buvo stulbinantis įrodė ir tai, jog į kiemelį užsukusios, tą pačią dieną vykstančių, vestuvių poros greitai pribėgę taip pat prie jos fotografavosi!
Visą eukaliptų magiją papildė balti gubojų žiedai ir protėjos. Gražesnės kompinacijos net negalėjom įsivaizduoti!
Stalas. Jį nusprendėme dekoruoti prieskoninėmis žolelėmis: bazilikais, rozmarinu, čiobreliu. Viskas taip nuostabiai kvepėjo! Servetėles siuvom patys, tad audinys atsiėjo vos 6 Eurus. Viršuje kabėjo baltos nuotaikingos girliandos, kurios buvo pasiūtos iš nepanaudotų močiutės užuolaidų atraižų. Jų savikaina tesiekė vos 2 Eurus už nusipirktą juostelę. Svečių korteles su meniu ir šventės planu ruošėme taip pat patys, net viską spausdinome namuose.
Smagiausia dalis buvo per vasarą rinkti stiklainius nuo įvairių konservuotų produktų. Nuėmę etiketes mažesnius indelius panaudojome kaip žvakides, o didesni pasitarnavo kaip vazos. Paprasta idėja, tačiau viskas atrodė taip jaukiai ir paprastai. Tačiau ne prastai!
DESERTAI
Jau ne kartą interviu minėjome, jog neradom savo lūkesčius atitinkančio torto. Tiesą sakant, su laiku pradedam suprasti, kad tikriausiai jo ir nenorėjome. Neįsivaizdavome saves nei šokant valso, nei apsikabinus pjaunant trijų aukštų torto.
Begalvodami ką galime pasiruošti patys savo šventei žinojome, kad bereikalingais darbais neapsikrausime ir nešoksime aukščiau bambos. Tai reiškė, kad saldumynai turi būti paprasti, bet labai kokybiški ir patogiai valgomi.
Tad pasirinkome gaminti:
– Šokoladinius ir kokosinius triufelius
– Choux pyragėlius su citrininiu kremu
– Sviestinius sausainius su avietėmis
– Morkų keksiukus
– Sūrio pyragą su sūria karamele indelyje
– Jogurto panakotą su vyšniomis ir baltojo šokolado putėsiais
Sausainiai buvo tikra vinis vaikams – kaip jie taip greitai išgaravo niekas iki šiol nesupranta. Tačiau būtent po mūsų vestuvių šie sausainiai artimųjų namuose atgimė kaip feniksas iš pelenų ir buvo kelis mėnesius intensyviai gaminami.
Triufeliai, morkų keksiukai (patys skaniausi pasaulyje) ir choux pyragėliai su citrininiu kremu buvo visiškai paprasta idėja greitam užkandimui ir pagriebimui praeinant. Ir tai pasiteisino!
Sūrio pyragas mažuose stiklainėliuose bei jogurto panakota iki šiol yra tie desertai, kuriuos šventės svečiai mums primena kaip didžiausią įspūdį palikusius saldumynus. Smagiausia, jog visus desertus mielai valgė ir ragavo net tie, kurie įprastai jų nemėgsta. O pas mus artimųjų tarpe tokių yra tikrai nemažai!
O išeitį ką gigantiško ir unikalaus turėti vietoje torto radome labai lengvai – paprašėme močiutės iškepti tradicinį naminį šakotį kaip vestuvių dovaną. Kad ir kokius skanius desertus patys gaminome, šakotis liko šakočiu ir visus galutinai nuginklavo. Kai kurie net nebegalėjo prisiminti kada paskutinį kartą ragavo to tikrojo naminio kepinio skonio. O čia pasitaikė tokia proga!
Be viso to, desertams suteikėme nuotaiką – prie kiekvieno jų buvo vėliavėlės su desertų paaiškinimais ir šmaikščiomis frazėmis. Gal tai ir lėmė, jog jie buvo ypatingai gardūs.
LAISVALAIKIS IR DOVANOS
Faktas – šventėje bus vaikų ir bus senjorų. Kas juos jungia? Žaidimai!
Juokas juokais, bet šis faktas pasitvirtino. Žinojome, jog svečių nuobodžiais plepalais neužimsime, tad sudarėme pakankamai sudėtingą kryžiažodį apie save. Taip praplėtėme giminaičių žinias, o be viso to, buvo labai nuostabu žiūrėti į juos besijuokiančius, galvojančius ir bandančius desperatiškai rasti atsakymą į klausimus. Net mamos kai kurių atsakymų nežinojo!
Kita pramoga – pintinė su pliušinėmis citrinomis. Kokios vestuvės be citrinų krepšinio, kuris galiausiai išsivyksto į citrinų karą?! Šis žaidimas buvo kažkas neįtikėtino tiek vaikams, tiek… senjorams! Nuo šešiamečio iki aštuoniasdešimtmečio – visi mėtėsi citrinomis, juokėsi bei bėgiojo po visą Alumnato kiemelį. Net pro jį praeinantys užsieniečiai turistai įsitraukė į citrininę pramogą. Jeigu atvirai, tai šypsenos, kurias matėme tą dieną, buvo tokios tikros ir tyros, kad privertė mus sustoti ir džiaugtis viduje lyg vaikams, nes sugebėjom besivadovaudami savo norais sukurti nuostabią šventę kiekvienam atėjusiam.
Dovanų sau teprašėme svečių turėti gerą nuotaiką ir vietoj gėlių atsinešti butelį mėgstamo vyno.
O patys svečiams iškepėme imbierinių sausainių, kuriuos pririšome prie kolbų su arbatomis, kad vakare grįžę į namus prisėstų prie puodelio karšto gėrimo ir su šypsena prisimintų puikiai praleistą dieną.
Iš tiesų be sausainių ir arbatos, šventės pabaigoje atidavėme viską svečiams: po vazonėlį prieskoninių žolelių nuo stalo, sudėjome maisto likučius ir įteikėme po didžiulę puokštę gėlių iš ceremonijos arkos. Dalį jų seneliai nuvežė ir padėjo protėviams ant kapų.
Visos sudėtos pastangos pasiteisino su kaupu. Supratome, kad genialiai šventei su ypatinga nuotaika ir minimaliu ašarų kiekiu sukurti nereikia nei metų, nei didžiausių planavimų, nei begalės pinigų. Svečiams atidavėme viską, ką turėjome, tačiau nebyliais mainais gavome kur kas daugiau – prisiminimus apie tobulą dieną visam gyvenimui.
PATARIMAI
– Planuodami šventę nusistatykite savo prioritetus ir supraskite, kad šventė jūsų. Atsakykite sau nuoširdžiai ar tuokiatės, nes norite baliaus, ar todėl, nes norite bendro gyvenimo su savo antrąja puse. Tai labai padės suprasti norus.
– Būkite savimi. Nesilyginkite su draugų ar giminaičių poromis, kurių vestuvės prabangesnės, gražesnės ar stilingesnės. Kurkite šventę kuri būtų jauki jums ir kurioje patys nesijaustumėte svetimi, lyg atsiradę ne savoje erdvėje. Tą dieną svarbiausia yra emocija, aplinka, nuotaika, aura. Į ją ir koncentruokitės. Visa kita – tik vienadienis blizgus saldainio popierėlis.
– Kurdami savarankiškos šventės planus, tarkitės ir viską ruoškite drauge. Tiek vyrai, tiek moterys yra puikūs pagalbininkai ir tikrai TIKRAI jūsų gyvenimo partneris / partnerė turi nuomonę visais klausimais. Vedini savo norų ir ambicijų nepalikite jo/jos nuošalyje.
– Gražiai pakalbėkite su tėvais ir įveskite juos į pagalbininkų, o ne į kontroliuojančių ir besikišančių žmonių gretas.
– Ypatingą dieną apsupkite save tik tais žmonėmis, kurie jus daro laimingais.
– Susidarykite reikalingų dalykų sąrašą, veskite šventės išlaidų žurnalą, logiškai pagalvokite kam galite išleisti daugiau pinigų, o kurie iš turimų norų didelės permokos tikrai nėra verti.
– Tegul šventės temą jums inspiruoja prisiminimai, artimos situacijos, kelionės, potyriai. Nesivaikykite svetimų ir nepažįstamų madų, jeigu jums tai yra svetima. Remkitės teigiamomis patirtomis emocijomis.
– Mažiau yra geriau. Pagalvokite, kur dėsite visas šventės dekoracijas ir pasistenkite jas pasirinkti kuo tvaresnes: mažiau pirkite, daugiau nuomokite; rinkitės gėles vazonėliuose; naudokite kuo mažiau plastiko.
– Racionaliai įvertinkite meniu, pagalvokite ką galite padaryti, kad po šventės būtų kuo mažiau išmetamo maisto.
– Jeigu turite draugų specialistų dekoro, planavimo ar kitose, vestuvių pasiruošimui svarbiose veiklose, nebijokite ir paprašykite jų pagalbos. Tiesa, negalvokite, kad draugai nori dirbti už ačiū. Jeigu jie to patys neįvardijo kaip vestuvių dovanos jums, būkite malonūs ir neprašydami nuolaidų paremkite nuostabią draugų profesiją.
– Jeigu dalį maisto šventei ruošiate patys, saves neapsisunkinkite – iš anksto būkite išbandę receptūras, žinokite galimas klaidas ir neruoškite nieko, kas būtų aukščiau jūsų galimybių. Atsižvelkite į savo gabumus virtuvėje – paprastumas, kokybė ir skonis visuomet yra geriausia kombinacija.
– Pagrindinis patarimas. Ruoškite šventę sau, tačiau pagalvokite ir apie svečius. Privalote atsižvelgti į tai ar bus vaikų, ar bus senjorų, kokį maistą ruošiatės užsakyti. Neabejotinai kiekvienas patogumo atsižvelgimas į senelius ar jaunus šventės dalyvius jus apdovanos teigiamomis ir puikiomis emocijomis.
REKOMENDACIJOS
Labai džiaugiamės absoliučiai visais savo pasirinkimais, tad galim rekomenduoti tai, kas prisidėjo prie mums tobulos šventės išpildymo:
– Restoranas Fiorentino
– Fotografai SP Fotografija
– Žiedai Karolis Gustas (beje, sužadėtuvių žiedą Martynas taip pat užsakė pas Karolį!)
– Gėlėmis ir dekoru pasirūpino nerealiausia sodo dizianerė Monika – Efectum sodo studija.
Atminkit, kad vestuvių planavimas neturi būti lydimas nesutarimų, neigiamų emocijų ar skaudančios nuo nervų galvos. Jeigu jums taip vyksta, pasistenkite ramiai atsisėsti ir su savo antrąja puse pakalbėti- gal kažką darote ar planuojate ne taip, kaip turėtų būti, gal neatsižvelgiate į tai, kokios šventės jis/ji nori?
Kad ir kaip vedybos ar šeimos sukūrimas skambėtų fantastiškai ir nuostabiai, realybė tokia, kad po tos vienos išskirtinės dienos niekas nepasikeičia – visas vėl palengva grįžta į tas pačias vėžias. O tai vienai dienai suplanuoti ir įgyvendinti pirmiausiai reikia vienas kitą suprantančių ir to norinčių žmonių. Mes galvojame, jog su, palyginus, nedidelėmis išlaidomės padarėme tikrai daug, o keldami vestuves antrą kartą žinotume kaip tas išlaidas sumažinti dar daugiau, o efektą turėti tokį patį.
Tad ne išleistuose piniguose, ne prabangoje ir ne kitų nuomonėje apie jūsų šventę turi būti vestuvių dienos nuotaikos.
Mūsų palinkėjimas pabaigai – tegul jūsų šventės būna ypatingos ir jų energija būna tokia, kokią turėjome mes. Tuomet fantastiški prisiminimai bus garantuoti!
Nuostabiai viskas, net susigraudinau skaitydama. Pavydžiu šiandienos jaunimui galimybių, nusiteikimo, išmonės ir drąsos organizuotis vestuves pagal SAVO norus. Kai/jei mano vaikai tuoksis, nesikišiu, nebent paprašys padėti, patarti ar ką rekomenduoti 🙂 Na, visgi neprašyta priminsiu, kad tai JŲ vestuvės, JŲ šventė ir JŲ gyvenimas. Linkiu Jums kuo geriausios kloties ir daug naujų atradimų šiame įdomiame pasaulyje!
Tariam neapsakomai didelį AČIŪ už tokį gražų bei nuoširdų jūsų komentarą! 🙂